Kaimo turizmo reikšmė kaimo plėtrai
Ekonominė įtaka. Įvairios kaimo turizmo paslaugos yra smulkus ir vidutinis verslas, kuriam veikti tikslinės priemonės gali sudaryti palankią ar mažiau palankią aplinką ir tuo realiai įtakoti vietovės ekonominį potencialą ir patrauklumą. Turizmo plėtotės įtakoje daugėja statybų, taip mažinimas kaimo atsilikimas nuo miesto. Susidaro palankios sąlygos regionams, turinčių turtingą gamtinę bei kultūrinę aplinką, plėtoti paslaugų sektorių. Turizmo plėtotė – viena iš funkcinio persiorientavimo galimybių, ypač teritorijose, kuriose neperspektyvi intensyvi žemdirbystė.
Fizinė įtaka. Kaimo turizmas veikia ne tik gyvenviečių struktūrą, apgyvendinimo paslaugas ir atrakcijas, bet ir patį kraštovaizdį. Tačiau kartais tai gali turėt neigiamų padarinių, kurie kartais būna trumpalaikiai, tačiau pasitaiko, kad sudarkomas kraštovaizdis visam laikui. Tokie turistiniai objektai kaip mašinų stovėjimo aikštelės, nauji pastatai, keliai turi ilgalaikį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, tokiu būdu kaimo vis labiau urbanizuojamas, prarandamas pirmykštis jo įvaizdis. Tačiau kartais turizmas būna svarbiausia ir dažnai vienintelė priežastis bei galimybė sutvarkyti aplinką, įrengti parkus, renovuoti sunykusius kultūros objektus.
Ekonominė—socialinė kaimo turizmo reikšmė. Kaimo turizmo plėtra iš esmės pateisina pagal jos įnašą į socialinę ir ekonominę plėtrą. Todėl būtina reziumuoti tiek potencialią naudą, tiek kraštovaizdžio, kaip turizmo ištekliaus, panaudojimo reikšmę.
Ekonominė reikšmė. Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbanizuotų regionų ekonomiką. Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda.
Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis kaimo bendruomenėse. Šis sektorius gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių. Plėtojant kaimo turizmą sukuriamos naujos darbo vietos su juo susijusiame versle -apgyvendinime, maitinime, prekyboje, pramogų organizavime. Kokybiškai veikianti turizmo sistema žymiai padidina darbo našumą, produktyvumą, mažina nedarbingų dienų skaičių.
Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams, išplečiant ir paįvairinant gaminamų prekių ir paslaugų asortimentą. Diversifikuojant vietinę ekonomiką sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei.Tokiu būdu palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos bei apsaugomas tam tikras pajamų lygis. Tokiu būdu galima pritraukti į vietinę rinka naują verslą, stiprinti ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui.
Socialinė reikšmė. Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą: atsiranda socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų, išauga kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiranda tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes. Kaimo turizmo plėtra skatina krašto kultūrinio savitumo ir identiteto apsaugos ir didinimo būtinybę, senųjų tradicijų atgijimą. Pagyvėja kultūrinis aktyvumas, gausėja renginių, švenčių, kultūrinių įvykių. Tai yra vienas iš efektyviausių būdų supažindinti kitų šalių turistus su Lietuvos valstybe, papročiais, kultūra, gamta, istorija bei priminti savo šalies gyventojams seniai užmirštas tradicijas ir gyvenimo būdą. Geras valstybės kaip kultūringo krašto įvaizdis žymiai palengvina tarptautinės integracijos galimybes.
Kaimo turizmas taip pat sukuria galimybes vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymui ir rėmimui.
Kelionė į Disneilendą Heide parkas Kelionės į Kroatija