Kaimo turizmo ištekliai, paslaugos

Ištekliais vadiname ekonominio potencialo elementus, kuriais disponuoja visuomenė ir, kurie esant reikalui, gali būti panaudoti siekiant konkrečių ūkinio ir socialinio vystimosi tikslų .Ekonomikoje skiriamos trys išteklių grupės: gamtiniai, žmoniškieji ir kapitalas. Rekreaciniais ištekliais reikėtų laikyti kraštovaizdį.

Skiriami trys pagrindiniai kraštovaizdžių tipai:

Tiek fizine, tiek kultūrine prasme, kaimas yra turizmo išteklius. Kaimas nėra neišsenkantis išteklius. Istorijos eigoje pagrindiniai žemės ištekliaus naudotojai buvo ir yra žemės ūkis ir miškininkystė.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui, tiek atrakcijoms – žvejybai, maudimuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir kt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai – apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius, buities reikmenys.

                       Kaimo turizmas laikomas sparčiausiai augančiu turizmo paslaugų sektoriumi Lietuvoje. Daugiausia kaimo turizmo sodybų 2006 metais buvo Utenos apskrityje (36 proc.), Vilniaus apskrityje (15 proc.) ir Alytaus apskrityje (15 proc.) visų kaimo turizmo sodybų.

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 2005 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 398, o 2004 metais – 361 kaimo turizmo sodyba. Pagrindinės problemos – paslaugų sezoniškumas, kadangi kaimo turizmo sodybų užimtumas didžiausias tik rugpjūčio ir liepos mėn., trumpa vidutinė Lietuvos  gyventojų ir užsieniečių buvimo trukmė, kuri tesudarė 2,8 nakvynės, be to, didžioji dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.

Dabar kaimo sodybose yra 1700 numerių-kambarių, juose vienu metu gali ilsėtis 5000 svečių. Čia jie randa ramų gyvenimą, kaimo maistą, pramogas. Daugiausia tarp jų – 98 proc. – lietuvių. Juos vilioja ne balionai, skraidymai lėktuvais, o kaimiški akcentai, svetingumas, šeimininkų tolerancija. Nuo 1997 metų kaimo sodybų paslaugų kainos pakilo tik 5 proc. 2006 m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 59,1 procento daugiau poilsiautojų nei 2005 m. Vidutinė poilsiautojų buvimo trukmė – 1,9 nakvynės (2005 m. – 2,8 nakvynės). Apgyvendinimo paslaugas teikė 531 kaimo turizmo sodybos. Sodybų skaičius, palyginti su 2005 m., padidėjo 33 procentais. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje. Šioje apskrityje apsistojo penktadalis visų poilsiautojų.

Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose sparčiai auga .Žmonės mielai renkasi poilsį kaime.  Kaimo turizmo sodybos daugiausia lankytojų turi vasaros sezono metu: rugpjūčio, liepos ir birželio mėnesiais. Mažiausia užimtos turistų sodybos būna sausio, vasario ir kovo mėnesiais .Ne visos sodybos priima poilsiautojus žiemos metu, nes tam neturi sąlygų.

Kaimo turizmo paslaugų paklausa itin priklauso nuo vietovės rekreacinių išteklių. Rinkos tyrimo rezultatais, vietovės patrauklumą turistams pirmiausia lemia gamtinė aplinka, šiek tiek mažiau vertinamas vietovės istorinis autentiškumas, kultūros, etnografinis paveldas. Paslaugų kokybę sąlygoja ne tik aplinka bei sukurta infrastruktūra, bet ir aptarnavimo kokybė. Geras paslaugos kokybės ir kainos santykis yra kaimo turizmo produkto patrauklumo ir konkurencingumo rodiklis, kurį didele dalimi sąlygoja žmogiškais potencialas. Kaimo turizmo paslaugų kokybė yra vienas iš lemiančių veiksnių, formuojančių tiek paslaugų teikėjo, tiek bendrą visos šalies kaimo turizmo įvaizdį ir tik kokybiškos kaimo turizmo paslaugos ir aukšti svetingumo standartai garantuoja sėkmingą konkurenciją kaimo turizmo versle.

Kaimo turizmo paslaugos konkuruoja su poilsiu prie jūros, poilsiu prie ežerų apsigyvenant kempinguose, poilsio namuose ir pan. Rinkos tyrimai parodė, kad populiariausiomis kaimo turizmo paslaugomis be apgyvendinimo yra poilsis (pirtis, žvejyba, baidarės), o labiausiai trūksta aktyvus laisvalaikio paslaugų ir su ja susijusios infrastruktūros (vandens turizmo, sporto aikštelių, hipodromų, golfo aikštynų. Kaimo turizmo paslaugų paklausos nuolatinį augimą gali užtikrinti tik šio paslaugos savitumas, kokybė ir įvairovė bei geras paslaugos kokybės ir kainos santykis. Šiuo metu jau išryškėjo tendencijos, kad Lietuvoje kaimo turizmo samprata ir turinys formuojasi, orientuojantis į sodybos savininkų šeimos narių teikiamą aptarnavimą (svetingumą); paslaugas ir veiklas, sudarančias sąlygas organizuoti aktyvų poilsį, pramogas ir renginius; etnokultūros elementų panaudojimą tiek sodybos aplinkoje, tiek ir teikiamose paslaugose.


Kelionė į Disneilendą Heide parkas Kelionės į Kroatija